ALŽJÓŠLEGAR BOCCIA REGLUR (CS-ISRA)

Inngangur

Reglurnar, sem kynntar eru ķ žessum texta, eiga viš um ķžróttina boccia.

Reglurnar um ķžróttina gilda um alla alžjóšlegar keppni sem haldin er į vegum Alžjóšaboccianefndarinnar (International Boccia Commission - IBC). Slķk keppni nęr til allra višburša ķ flokkunum A, B og C og er fólgin ķ, en takmarkast žó ekki viš, svęšakeppni (Regional Championships), heimsmeistarakeppni (World Championships), heimsbikarkeppni (World Cup) og Ólympķuleika fatlašra (Paralympic Games). Umsóknir verša aš berast IBC frį CP-ISRA-félögum innan hvers lands 18 mįnušum fyrir upphaf žess įrs žegar halda į keppnina.

Landssamtökum er heimilt aš bęta skżringum viš reglurnar. Žęr mega žó ekki breyta merkingu reglnanna og žęr verša aš vera skżrt afmarkašar į hvers konar višurkenningarblöšum (Sanction Forms) sem send eru IBC.

 Andi ķžróttarinnar

Sišfręši og andi ķžróttarinnar er svipašur og žaš sem gildir um tennis. Žįtttaka įhorfenda er vel séš og er hvatt til hennar. Hins vegar eru įhorfendur, ž.m.t. leikmenn sem eru ekki aš keppa, hvattir til aš hafa hljóš į mešan leikmašur er aš kasta kślunni.

1.SKILGREININGAR

MARKKŚLA Hvķt kśla sem menn reyna aš hęfa.

KŚLA

Ein af raušu eša blįu kślunum.

LIŠ

Ķ einstaklingsboccia telst lišiš vera einn (1) keppandi. Ķ hópkeppni telst liš vera žrķr (3) keppendur. Ķ parakeppni telst liš vera tveir (2) keppendur.

VÖLLUR

Svęšiš, sem leikiš er į, takmarkast af markalķnum. Innan žeirra eru kastreitirnir.

LEIKUR

Keppni milli tveggja liša žegar tiltekinn fjöldi lotna er leikinn.

LOTA

Hluti leiks žegar liš hefur leikiš markkślunni ogbęši lišinleikiš öllum sķnum kślum .

STOŠTĘKI

Hjįlpartęki sem BC3-leikmenn nota ķ leiknum, t.d. skįbraut eša renna.

VILLA

Ašgerš leikmanns, lišs, varamanns, ašstošarmanns eša žjįlfara sem brżtur ķ bįga viš reglurnar um ķžróttina.

KAST

Hugtakiš sem notaš er um žaš aš senda kśluna śt į völlinn, ž.m.t. aš kasta, sparka eša sleppa kślunni žegar stoštęki er notaš.

DAUŠ KŚLA

Kśla sem lendir śt fyrir völlinn eftir aš henni hefur veriš kastaš, kśla sem dómari hefur fjarlęgt af vellinum eftir villu eša kśla sem ekki hefur veriš kastaš eftir aš tķmi lišsins er śtrunninn.

ROFIN LOTA

Žegar kślum er beitt meš óešlilegum hętti ķ leiknum, hvort sem žaš er gert viljandi eša óviljandi.

V-LĶNAN / MARKLĶNAN

Lķnan sem markkślan veršur aš fara yfir til aš teljast hluti af leiknum.

2. TĘKI OG AŠSTAŠA

2.1 Boccia kślur – ķ setti af boccia kślum eru sex raušar kślur, sex blįar kślur og ein hvķt markkśla.

Boccia kślur, sem notašar eru ķ keppni, verša aš uppfylla reglur sem Alžjóšaboccķanefndin (IBC) hefur sett.

Męlikvaršar į boccķakślur: - Žyngd: 275 g +/- 12 g.Ummįl:270 mm +/- 8 mm.

2.2 Męlitęki – Veršur aš hljóta samžykki yfirdómara (Head Referee)/tęknifulltrśa (Technical Delegate) ķ hverri samžykktri keppni.

2.3 Stigatafla – į aš vera stašsett žannig aš allir leikmenn geti séš hana .

2.4 Tķmamęlar – Nota ber rafeindatķmamęla žar sem žvķ veršur viš komiš.

2.5 Dauškślukassi – į aš vera viš enda vallarins svo aš leikmenn geti séš hve margar kślur eru ķ kassanum.

2.6 Rautt/blįtt litarmerki – mį vera meš żmsu móti, svo fremi leikmenn geri sér aušveldlega grein fyrir žvķ hvort lišiš į aš leika.

 2.7 Völlurinn

2.7.1 Yfirboršiš į aš vera flatt og slétt, t.d. ķžróttavallargólf meš flķsum eša parketi. Yfirboršiš mį ekki vera kįmugt.

2.7.2 Mįlin eiga aš vera 12,5 m x 6 m (sjį višauka 1: Śtlit vallar).

2.7.3 Allar merkingar į vellinum eiga aš vera 2-5 sm į breidd og aušsjįanlegar. Nota ber lķmband til aš afmarka lķnur. Nota ber 4-5 sm lķmband til aš afmarka ytri markalķnurnar, kastlķnuna, V-lķnuna (markkślulķnuna) og 2 sm lķmband fyrir innri lķnur, svo sem lķnuna til aš afmarka kastreitina og krossinn.

Skilgreind krossstęrš: 25 sm śr 2 sm lķmbandi.

2.7.4 Kastsvęšinu er skipt ķ sex kastreiti.

2.7.5 V-lķnan afmarkar tiltekiš svęši: kślan er ógild ef hśn lendir žar.

2.7.6 Mišlęgt X markar stašinn žar sem setja į markkśluna aftur.

2.7.7 Allar męlingar į ytri lķnu mišast viš innri flöt viškomandi lķnu. Lķnur innan vallarins mišast viš mjótt blżantsstrik žannig aš lķmbandiš liggi jafnt öšruhvoru megin viš merkinguna (sjį višauka 1: Śtlit vallarins).

1. HĘFNI TIL ŽĮTTTÖKU

Hęfni til žįtttöku ķ keppni er lżst nįkvęmlega ķ flokkunarkaflanum ķ Tęknihandbók (Technical Manual) IBC. Ķ handbókinni er nįkvęm lżsing į flokkum, svo og reglur um flokkun leikmanna, endurflokkun og kvartanir.

2. FLOKKASKIPTING

4.1 Almenn atriši

Um er aš ręša sjö flokka. Ķ hverjum flokki eru žįtttakendur af bįšum kynjum. Deildirnar eru:

Einstaklingur (Individual) BC1.

Einstaklingur (Individual) BC2.

Einstaklingur (Individual) BC3.

Einstaklingur (Individual) BC4.

Pör – fyrir leikmenn sem flokkašir eru BC3.

Pör – fyrir leikmenn sem flokkašir eru BC4

Liš - fyrir leikmenn sem flokkašir eru BC1 og BC2.

4.2 Einstaklingur (Individual) BC1 – mišast viš leikmenn sem samkvęmt CP-ISRA-flokkunarkerfinu flokkast sem CP.1., eša CP.2. (fótleikmenn). Leikmenn mega hafa einn ašstošarmann sem veršur aš sitja a.m.k. tveim metrum fyrir aftan leikreitinn - ef žvķ veršur viš komiš - į tilgreindu svęši. Ašstošarmašurinn mį žvķ ašeins koma til hjįlpar aš leikmašur óski augljóslega eftir žvķ. Ašstošarmenn framkvęma ašgeršir svo sem:

··aš stilla leikstólinn eša gera hann stöšugan

··aš rétta leikmanninum kślu

··aš velta kślunni (hnoša kślu)

(Ašstošarmašurinn mį ašeins vera į kastreitnum žegar leikmašurinn er aš kasta svo fremi hann sé aš halda hjólastólnum stöšugum.)

4.3 Einstaklingur (Individual) BC2 – mišast viš leikmenn sem samkvęmt CP-ISRA-flokkunarkerfinu flokkast sem CP.2.(U). Žessir leikmenn eiga ekki rétt į hjįlp ašstošarmanns. Žeim er ašeins heimilt aš óska eftir ašstoš dómara, innan sķns tķmaramma, til aš taka upp kśluna eša fara inn į völlinn.

4.4 Einstaklingur (Individual) BC3 (leikmenn sem nota stoštęki) – mišast viš leikmenn sem eru haldnir alvarlegri hreyfihömlun į öllum fjórum śtlimum af völdum heilalömunar eša af öšrum orsökum. Slķkir leikmenn geta ekki knśiš kśluna og žarfnast ašstošar eša žess aš hafa rafknśinn hjólastól. Žessir leikmenn eru ekki fęrir um aš višhalda gripi eša sleppa kślunni meš góšu móti, kunna aš hafa handleggshreyfingu en hafa žó aš jafnaši ekki nęgilegt athafnasviš til aš senda boccķakślu eftir vellinum. Sérhver slķkur leikmašur hefur rétt til aš hafa hjį sér ašstošarmann sem er inni į kastreitnum en veršur žó aš snśa baki viš vellinum og foršast aš horfa į kastiš (sjį 11.1.3/13/1).

4.5 Einstaklingur (Individual) BC4 – mišast viš leikmenn meš alvarlega hreyfihömlun allra fjögurra śtlima įsamt lélegri stjórn į bśknum, ef orsökin er ekki af völdum heilalömunar eša hrörnunarskaša ķ heila. Slķkur leikmašur hefur nęgilega fęrni aš jafnaši til aš handleika og kasta boccķakślu eftir vellinum. Lélegt grip og léleg slepping er augljós, svo og léleg tķmasetning og eftirfylgd. Skortur į stjórn į fķnhreyfingum og hreyfingahraša getur einnig veriš augljós. Leikmenn eiga ekki rétt į hjįlp ašstošarmanns. Žeir mega ašeins óska eftir ašstoš dómara – innan sķns tķma – til aš taka upp kślu eša fara inn į völlinn.

4.6 Pör BC3 – Leikmenn ber aš flokka til žįtttöku sem einstaklinga ķ BC3-flokki. Meš BC3-pari skal hafa varamann. IBC getur veitt undanžįgur og er įkvöršun žess endanleg. Tveir leikmannanna skulu koma śr hópi heilalamašra. Žrišji skrįši leikmašurinn mį koma śr hópi žeirra sem ekki eru heilalamašir. Sérhver leikmašur į rétt į hjįlp ašstošarmanns samkvęmt reglum um einstaklingskeppni. Leikreglur ķ žessum kafla eru hinar sömu og fyrir lišakeppni, nema aš žvķ leyti aš reitir 2-5 eru notašir ķ višeigandi röš.

 4.7 Pör BC4 – Žįtttakendur skal flokka til žįtttöku sem einstaklinga ķ BC4-flokknum. Leikreglur ķ žessum kafla eru hinar sömu og fyrir lišakeppni, nema aš žvķ leyti aš reitir 2-5 eru notašir ķ višeigandi röš.

4.8 Liš - Žįtttakendur skal flokka til žįtttöku sem einstaklinga ķ BC1- eša BC2-flokki. Ķ liši skal vera a.m.k. einn BC1-leikmašur į vellinum. Hvert liš į rétt į aš fį einn (1) ašstošarmann fyrir lišiš og skal hann hlķta žeim reglum sem settar eru um keppni ķ einstaklingsflokki BC1. Ķ hverju liši skulu vera žrķr leikmenn į vellinum og į lišiš rétt į einum varamanni, eša tveim ef leikmenn eru ķ mismunandi flokkum (Einn BC1 og einn BC2).

 4.9 Žjįlfari – Einum žjįlfara ķ hverju flokki er heimilt aš fara inn ķ upphitunarherbergiš og višbragšsherbergiš sem ętluš eru fyrir hverja keppni.

 4.10 Nįnari reglur um flokkun eru ķ CP-ISRA-handbókinni (CP-ISRA Manual).

5. TILHÖGUN KEPPNI

5.1 Einstaklingsflokkar

Ķ einstaklingsflokkum fer leikurinn fram ķ fjórum (4) lotum nema um sé aš ręša jafntefli. Hver leikmašur byrjar tvęr lotur og skiptast leikmenn į aš stjórna markkślunni. Sérhver leikmašur fęr sex (6) litašar kślur. Lišiš, sem kastar raušum kślum, er ķ kastreit 3 og lišiš, sem kastar blįum kślum, er ķ kastreit 4.

5.2 Paraflokkur

Ķ paraflokknum felst hver leikur ķ fjórum (4) lotum nema um jafntefli sé aš ręša. Hver leikmašur byrjar eina lotu og flyst stjórn markkślunnar ķ réttri nśmeraröš frį kastreit 2 til kastreits 5. Hver leikmašur fęr žrjįr kślur. Lišiš, sem kastar raušum kślum, er ķ kastreitum 2 og 4, og lišiš, sem kastar blįum kślum, er ķ kastreitum 3 og 5.

Fjöldi kślna fyrir pör: Hįmarksfjöldinn er 3 kślur handa hverjum leikmanni og ein markkśla. Öllum kślum, sem eftir eru ķ setti/settum, og kślum, sem varamenn nota, skal komiš fyrir į tilteknu svęši.

5.3 Hópflokkur

Ķ hópflokknum er hver leikur fólginn ķ sex (6) lotum nema um jafntefli sé aš ręša. Hver leikmašur byrjar einn lotu og flyst stjórn markkślunnar ķ réttri nśmeraröš frį kastreit 1 til kastreits 6. Hver leikmašur fęr tvęr kślur. Lišiš, sem kastar raušum kślum, er ķ kastreitum 1, 3 og 5, og lišiš, sem kastar blįum kślum, er ķ kastreitum 2, 4 og 6.

Fjöldi kślna fyrir hópa: Hįmarksfjöldinn er 2 kślur handa hverjum leikmanni og ein markkśla. Öllum kślum, sem eftir eru ķ setti/settum, og kślum, sem varamenn nota, skal komiš fyrir į tilteknu svęši.

6. LEIKURINN

Viš undirbśning leiks hefst formlegt ferli ķ višbragšsherberginu. Leikurinn hefst į žvķ aš markkślan er afhent žeim leikmanni sem byrjar fyrstu lotu.

6.1 Byrjunartķmi

Bęši lišin fį byrjunartķma. Leikmenn/fyrirlišar (sjį gr. 19.1.1), samkvęmt reglum žess flokks sem keppt er ķ, skulu vera til stašar ķ višbragšsherberginu 15 mķnśtum fyrir slķkan byrjunartķma eša samkvęmt fyrirmęlum undirbśningsnefndar (Organising Committee) ķ sérstökum Keppnisreglum (Rules of Competition) sem kunna aš hafa veriš gefnar śt. Opinber tķmamęlingaklukka er höfš fyrir utan višbragšsherbergiš og er hśn sérstaklega tilgreind sem slķk. Į tilsettum tķma skal loka dyrum višbragšsherbergisins og engir ašrir mega fara inn ķ žaš eftir aš skrįningu er lokiš. Liš, sem er ekki til stašar viš upphaf leiks, telst hafa tapaš leiknum (sjį gr. 10.4.6).

 6.2 Boccia kślur

Sérhverju/m liši/leikmanni er heimilt aš nota eigin kślur sem IBC hefur samžykkt – og er andstęšingunum heimilt aš skoša žęr ķ višbragšsherberginu.

Žegar leikmašur eša liš hefur unniš hlutkesti (viš snśning smįpenings) og velur t.d. raušar kślur er andstęšingi/andstęšingum heimilt aš skoša kślurnar.

6.2.1. Hvoru liši er heimilt aš nota sķna eigin markkślu.

6.2.2. Kślurnar skulu skošašar a.m.k. 48 klst. fyrir keppni af tęknifulltrśa (Technical Delegate og/eša yfirdómara (Head Referee).

6.2.3. Undirbśningsnefnd gestgjafanna į hverju móti ber aš hafa til reišu tvęr samžykktar boccia kślur fyrir hvern leikvöll ef žvķ veršur viš komiš.

6.2.4. Liši skal gert kleift aš skoša boccķakślur fyrir leik, fyrir og eftir hlutkesti, og – ef beišnin er talin sanngjörn – er heimilt aš nota ašra/r kślu/r. A.m.k. eitt sett af varakślum skal vera til reišu į hverjum velli og mį ašeins nota žaš/žau sett til aš skipta um kślur. Į mešan į leik stendur er dómara heimilt aš skipta um kślur.

Ašeins er heimilt aš skipta um kślur į mešan į leik stendur ef žęr hafa brotnaš.

6.3 Hlutkesti

Dómarinn lętur smįpening snśast og skal vinningslišiš velja hvort žaš vill fį raušar kślur eša blįar.

6.4 Upphitunarkślur

Leikmenn skulu koma sér fyrir į tilteknum reitum. Hvoru liši er heimilt aš kasta upphitunarkślum innan tveggja mķnśtna žegar dómari gefur til kynna aš slķkt sé heimilt.

Upphitunarkślur: Leikmanni eša liši er heimilt aš kasta allt aš sex (6) upphitunarkślum į tveim (2) mķnśtum. Žeim er ekki heimilt aš kasta markkślu. Varamönnum er aldrei heimilt aš kasta upphitunarkślum.

6.5 Aš kasta markkślu

6.5.1 Žaš liš, sem hefur raušar kślur, byrjar alltaf fyrstu lotu.

6.5.2 Dómari afhendir viškomandi leikmanni markkślu og gefur til kynna aš lotan sé hafin.

6.5.3 Leikmanni ber aš kasta markkślunni inn į gilt svęši vallarins.

6.6 Markkśluvilla

6.6.1 Žaš telst markkśluvilla:

··ef markkślan fer ekki yfir markkślulķnuna/V-lķnuna

··ef markkślunni er kastaš śt fyrir völlinn

·· ef leikmašurinn, sem kastar markkślunni, gerist sekur um villu

6.6.2 Ef um markkśluvillu er aš ręša skal sį leikmašurinn kasta markkślunni sem į aš kasta henni ķ nęstu lotu. Ef markkśluvillan er gerš ķ lokalotu skal sį leikmašur kasta henni sem kastaši henni ķ fyrstu lotu. Markkślan heldur įfram į leiš sinni ķ röš žangaš til henni er kastaš inn į völlinn

6.6.3 Ef um markkśluvillu er aš ręša ber žeim leikmanni, sem var nęstur ķ röšinni til aš kasta markkślunni, aš kasta henni ef ekki hefši veriš um markkśluvillu aš ręša.

6.7 Aš kasta fyrstu kślunni inn į völlinn

6.7.1 Sį leikmašur, sem kastar markkślunni, į einnig aš kasta fyrstu litušu kślunni.

6.7.2 Ef kślunni er kastaš śt af vellinum, eša ef nįš er ķ hana eftir villu, ber žvķ sama liši aš halda įfram aš kasta žangaš til kślan lendir į gildu svęši į vellinum eša žaš hefur kastaš öllum sķnum kślum. Ef um para- eša hópkeppni er aš ręša getur hvaša leikmašur sem er frį viškomandi liši kastaš annarri kślu inn į völlinn. Fyrirlišinn skal įkveša žaš.

6.8 Fyrsta kast andstęšinganna.

6.8.1 Žį er komiš aš andstęšingunum aš kasta.

6.8.2 Ef kślu er kastaš śt af vellinum, eša hśn er sótt eftir villu, skal sama lišiš halda įfram aš kasta žangaš til kśla lendir į gildu svęši į vellinum eša žaš hefur kasta öllum sķnum kślum. Ef um para- eša hópkeppni er aš ręša getur hvaša leikmašur sem er kastaš kślunni samkvęmt fyrirmęlum fyrirlišans.

6.9 Aš kasta žeim kślum sem eftir eru

6.9.1 Lišiš, sem kastar nęst, er žaš liš sem į ekki nęstu kślu viš markkśluna, nema žaš hafi kastaš öllum sķnum kślum, en žį į hitt lišiš aš kasta nęst.

6.9.2 Ašgeršin ķ liš 6.9.1. heldur įfram žangaš til bęši lišin hafa kastaš öllum sķnum kślum. 

6.10 Lokiš viš lotuna

Žegar öllum kślunum hefur veriš kastaš, įsamt refsikślum handa hvoru liši ef einhverjar eru gefur dómarinn stig fyrir lotuna (sjį 7). Žį tilkynnir dómari lok lotunnar. Sķšan ber dómara aš heimila BC3-ašstošarmönnum aš snśa sér aš vellinum.

Ef ašstošarmašur BC3-leikmanns snżr sér viš eftir aš dómarinn hefur stašfest stigin, en įšur en dómarinn segir „Lotunni er lokiš“, veršur honum sagt aš snśa aftur aš reitnum og gera žaš ekki aftur (sem er vinsamleg višvörun). Žótt leikmašur hjį slķkum ašstošarmanni bišji dómarann um męlingu sinnir dómarinn žvķ ekki.

6.11 Undirbśningur sķšari lotu

Leikmenn eša ašstošarmenn žeirra sękja kślurnar viš upphaf nęstu lotu. Embęttismenn mega hjįlpa til. Žį hefst nęsta lota (sjį 6.5.2).

6.12 Aš kasta kślu

6.12.1 Ekki er heimilt aš kasta markkślu eša litašri kślu fyrr en dómarinn hefur gefiš merki eša gefiš til kynna hvaša litušu kślu skuli kastaš.

6.12.2 Žegar leikmašur kastar kślu mį hann ekki snerta vallarmerkingar eša neinn flöt į yfirborši vallarins sem telst ekki vera hluti af kastreit leikmannsins. Žetta į einnig viš um ašstošarmann, leikmann, hjólastól og hvers konar hluti sem fęršir hafa veriš inn į reitinn.

6.12.3 Žegar leikmašur kastar kślu veršur a.m.k. annar žjóhnappur hans aš snerta kaststólinn.

6.12.4 Žegar leikmašur sleppir kślunni mį hśn ekki snerta neinn hluta vallarins sem er utan kastreits leikmannsins.

Žótt kślu hafi veriš kastaš og hśn skoppar af leikmanninum, sem kastaši henni, eša af andstęšingi eša tękjum žeirra telst hśn enn vera gild ķ leiknum.

Ef kśla veltur sjįlfkrafa įn žess aš nokkuš snerti hana skal hśn lįtin liggja kyrr žar sem hśn stašnęmist į vellinum.

6.13 Kślur śt af vellinum

6.13.1 Sérhver kśla, ž.m.t. markkślan, telst vera utan vallar ef hśn snertir eša fer yfir markalķnurnar.

6.13.2 Kśla, sem snertir eša fer yfir lķnuna og kemur sķšan aftur inn į völlinn, telst vera utan vallar.

6.13.3 Kśla, sem kastaš hefur veriš og fer ekki inn į völlinn, telst vera utan vallar, nema ķ žeim tilvikum sem tilgreind eru ķ gr. 6.17.

6.13.4 Sérhver kśla, sem kastaš er śt af vellinum, telst vera dauš kśla og er sett ķ dauškślukassann. Dómarinn sker endanlega śr um slķkt.

6.14 Markkśla sem berst śt af vellinum

6.14.1 Ef markkślan berst śt af vellinum ķ leik į aš setja hana aftur į „kross fyrir endurstillta markkślu“.

6.14.2 Ef slķkt er ekki mögulegt vegna žess aš kśla er žegar komin ofan į krossinn į aš setja markkśluna eins nęrri og mögulegt er fyrir framan krossinn žannig aš hśn sé mitt į milli hlišarlķnanna.

„Fyrir framan krossinn“ merkir svęšiš milli fremri kastlķnunnar og krossins fyrir endurstilltar markkślur.

6.14.3 Žegar bśiš er aš setja markkśluna į sinn staš er žaš įkvešiš samkvęmt reglu 6.9.1 hvaša liš į aš kasta nęst.

6.14.3 Ef engar litašar kślur eru į vellinum eftir aš skipt hefur veriš um markkśluna žį į žaš liš, sem kom markkślunni śt fyrir, aš gera nęst.

Ef markkślan er eina kślan, sem er eftir į vellinum, į aš halda įfram samkvęmt įkvęšum ķ gr. 6.15 (Lišiš, sem kastaši sķšustu kślunni og skapaši įstandiš, į aš kasta aftur. Og lišin skiptast sķšan į um aš kasta žangaš til įstandiš hefur breyst eša annaš lišiš hefur kastaš öllum sķnum kślum).

6.15 Jafnfjarlęgar kślur

Žegar įkvarša skal hvort lišiš eigi aš kasta nęst, ef tvęr eša fleiri mismunandi litar kślur eru jafnlangt frį markkślunni og engar kślur eru nęr į lišiš, sem kastaši sķšast, aš kasta aftur. Sķšan skiptast lišin į aš kasta žangaš til kślur lišanna eru ekki jafnlangt frį markkślunni eša annaš lišiš hefur kastaš öllum sķnum kślum. Leikurinn heldur žį įfram meš ešlilegum hętti.

6.16 Kślur sem kastaš er samtķmis

Ef liš kastar fleiri en einni kślu ķ einu, žegar komiš er aš žvķ aš kasta, teljast bįšar kślurnar gildar og eiga aš vera įfram į vellinum. Ef dómarinn er hins vegar žeirrar skošunar aš ętlunin sé aš nį forskoti vegna žess aš tķminn er aš verša bśinn žį veršur aš taka bįšar kślurnar til baka (Įkvęši 11.3.2 kunna žį aš gilda).

6.17 Misst kśla

Ef leikmašur missir kślu óvart er dómara heimilt aš leyfa honum aš kasta kślunni aftur. Dómarinn śrskuršar hvort kślan datt t.d. vegna óviljandi hreyfingar eša um var aš ręša viljandi tilraun til aš kasta eša senda kśluna įfram. Engin takmörkun er fyrir žvķ hve oft mį kasta kślu aftur og sker dómari einn śr um žaš. Ķ slķkum tilvikum er klukkan ekki stöšvuš.

6.18 Mistök dómara

Ef dómara verša į žau mistök aš lįta rangt liš kasta skal leikmašurinn fį kśluna/kślurnar ķ hendur aftur. Ķ slķkum tilvikum skal stöšva klukkuna og bęta mönnum upp tapašan tķma eftir žvķ sem viš į. Ef kślur hafa fęrst śr staš ber aš telja lotuna vera rofna lotu (sjį 12).

6.19 Varamenn

Ķ BC3-parakeppni er hvoru liši heimilt aš hafa einn leikmann sem varamann į mešan į leik stendur (sjį 4.6.). Ķ hópkeppni er hvoru liši heimilt aš hafa tvo leikmenn sem varamenn į mešan į leik stendur. Val varamanna skal fara fram milli lotna og tilkynna veršur dómara um tilnefningu varamanna. Val varamanna mį ekki tefja leikinn. Žegar leikmašur hefur veriš tekinn śr leik er ekki hęgt aš setja hann inn ķ lišiš aftur sem varamann (sjį 4.8).

6.20 Stašsetning varamanna og žjįlfara

Žjįlfarar og varamenn eiga aš vera viš endann į vellinum į afmörkušu svęši. Skilgreining slķks svęšis er hins vegar ķ höndum undirbśningsnefndar (Organising Committee) og mišast viš almennar ašstęšur į vellinum.

7. STIGAGJÖF

7.1 Dómari sér um stigagjöf eftir aš öllum kślum hefur veriš kastaš, ž.m.t. vķti ef viš į.

7.2 Žaš liš, sem į kślu nęst markkślunni, fęr eitt stig fyrir hverja kślu sem er nęr markkślunni en sś kśla andstęšingsins sem er nęst markkślunni.

7.3 Ef tvęr eša fleiri mismunandi litar kślur eru jafnlangt frį markkślunni og engar ašrar kślur eru nęr henni žį fęr hvort liš eitt stig fyrir hverja kślu.

7.4 Ķ lok hverrar lotu ber dómara aš ganga śr skugga um aš stigin séu rétt į stigablaši og stigatöflu. Leikmenn/fyrirliši ber/a įbyrgš į žvķ aš stig séu skrįš meš réttum hętti.

7.5 Žegar lotunum er lokiš eru stig hvors lišs śr öllum lotum lögš saman og er žaš liš, sem hefur hęrri heildarstigafjölda, lżst sigurvegari.

7.6 Dómara er heimilt aš kalla til fyrirliša (eša leikmenn ķ einstaklingsflokkum) ef męlingar eiga aš fara fram eša śrslitin eru nęrri jöfn

7.7 Ef stigafjöldinn er jafn er leikinn „brįšabani”. Ķ rišlakeppni gilda stigin, sem fengin eru ķ brįšabana, ekki sem višbótarstig leikmanns ķ leiknum, heldur gilda žau ašeins til aš įkvarša sigurvegarann.

8. BRĮŠABANI

8.1 Brįšabani jafngildir einni aukalotu.

8.2 Allir leikmenn skulu vera į sķnum reitum

8.3 Markkślunni skal komiš fyrir į “krossi endurstilltrar markkślu”.


8.4 Meš hlutkesti (žvķ aš kasta upp peningi) er įkvešiš hvort lišiš velur markkśluna og kastar fyrstu kślunni.

Ķ brįšabana: Sį sem vinnur hlutkestiš ręšur hvort lišiš leikur į undan. Markkślu žess, lišs sem leikur fyrst, skal komiš fyrir į krossinum ķ žessari lotu.

8.5 Lotan er sķšan leikin eins og venjuleg lota.

8.6 Ef sś ašstaša, sem lżst er ķ 7.3, kemur upp og hvort liš fęr jafnmörg stig ķ žessari lotu žį skulu stigin skrįš og annar „brįšabani“ leikinn. Ķ žetta skipti skal hitt lišiš hefja lotuna. Žessu skal haldiš įfram žannig aš lišin skiptist į um „fyrsta kast“ žangaš til sigurvegari er fenginn.

9. MANNAFERŠIR UM VÖLLINN

9.1 Įvallt veršur aš óska leyfis dómara til aš fara śt śr leikreitnum nema um sé aš ręša aš hjólastóll fari yfir kastreitslķnurnar žegar leikmašur er aš bśa sig undir nęsta kast.

9.2 Leikmenn eiga aš vera kyrrir į tilteknum kastreit ķ öllum leiknum. Hins vegar getur leikmašur óskaš eftir aš fara śt śr reitnum viš eftirfarandi ašstęšur:

9.2.1 Eftir aš dómari hefur tilkynnt hvort lišiš eigi aš kasta žį mį leikmašur og/eša fyrirliši fara śt fyrir kastreitinn til aš ganga śr skugga um stašsetningu kślnanna į vellinum.

Ef leikmašur óskar eftir aš fį aš fara śt fyrir kastreitinn er honum ašeins heimilt aš fara śt į völlinn. Hann mį ekki fara aftur fyrir reitina.

9.2.2 Ef um įgreining eša vafa er aš ręša skal stöšva klukkuna.

9.2.3 Stigaśtreikningur fer fram ķ lok lotu.

9.2.4 BC3-leikmönnum er aldrei heimilt aš fara inn į ašra reiti til aš undirbśa nęsta kast eša snśa skįbrautinni (sjį 9.1/9.2).

Ef leikmašur žarfnast hjįlpar til aš fara inn į völlinn mį hann óska eftir ašstoš dómara eša lķnuvaršar.

10. VĶTI

10.1 Almenn atriši

Ef um er aš ręša villu getur veriš um žrenns konar vķti aš ręša:

- - vķti

- - afturköllun

- -įminningu og ógildingu

10.2 Vķti

10.2.1 Ef um vķti er aš ręša fį andstęšingarnir tvęr aukakślur sem skal kastaš ķ lok lotunnar.

10.2.2 Notašar eru daušar kślur žess lišs sem fęr śthlutaš vķtakślum. Ef daušu kślurnar eru ekki nógu margar žį skal notuš kśla/skulu notašar kślur žessa lišs sem eru lengst frį markkślunni.

10.2.3 Ef fleiri en ein kśla kemur til greina sem „vķtakśla“ žį velur lišiš hvor žeirra skal notuš.

10.2.4 Ef kślur, sem fengiš hafa stig, eru notašar sem „vķtakślur“ į dómari aš skrifa hjį sér stigin įšur en kślurnar eru fjarlęgšar. Eftir aš „vķtakślum“ hefur veriš kastaš er aukastigum bętt viš heildarstigin. Ef leikmašur breytir stöšu kślnanna žegar hann kastar vķtakślum, žannig aš kśla andstęšings er nęr markkślunni skal dómari miša viš žį nżju stöšu žegar hann gefur stig fyrir lotuna.

10.2.5 Ef annaš lišiš gerir fleiri en eina villu ķ lotu žį skal kasta „vķtakślunum tveim“ sérstaklega. Žvķ skal sękja tvęr „vķtakślur“ (fyrir fyrstu villuna) og leika žeim og sķšan skal sękja „vķtakślurnar“ tvęr (fyrir ašra villuna) og leika žeim, o.s.frv.

10.2.6 Villur, sem bęši lišin gera, upphefja hvor ašra. Til dęmis: Ef rauša lišiš gerir tvęr villur ķ lotu og blįa lišiš gerir ašeins eins villu žį fęr blįa lišiš ašeins „vķtakślur“ fyrir eina villu.

10.2.7 Ef gerš er villa, sem hefur ķ för meš sér śthlutun „vķtakślna“, į mešan veriš er aš kasta „vķtakślum“ žį skal dómarinn:

10.2.7.1 taka aftur eitt sett af vķtakślum fyrir hverja villu af žvķ liši sem į hlut aš mįli ef žvķ hefur žegar veriš śthlutaš fleiri en einu setti af ­„vķtakślum“, eša

10.2.7.2 śthluta hinu lišinu „vķtakślum“, ķ žessari röš.

10.3 Afturköllun

10.3.1 Vķti er fólgiš ķ žvķ aš fjarlęgja žį kślu af vellinum sem var tilefni villunnar. Kślan skal fjarlęgš žaš sem eftir er lotunnar og henni komiš fyrir ķ dauškślukassanum.

10.3.2 Afturköllunarvilla telst ašeins gerš į mešan leikmašur kastar kślu.

10.3.3 Ef gerš er villa, sem leišir til afturköllunar, skal dómari įvallt reyna aš stöšva kśluna įšur en kślan hefur fęrt ašrar kślur śr staš.

10.3.4 Ef dómara tekst ekki aš stöšva kśluna įšur en hśn fęrir ašrar kślur śr staš žį telst lotan vera rofin lota (sjį 12).

10.3.5 Villa, sem leišir til afturköllunar, telst gerš um leiš og kślunni er sleppt.

10.4 Višvörun og brottvķsun

10.4.1 Žegar leikmanni er veitt įminning skal dómari skrį žaš į stigablašiš.

10.4.2 Ef leikmašur fęr ašra įminningu skal vķsa honum vķsaš śr leik (sjį 10.4.6).

10.4.3 Ef leikmašur gerir sig sekan um óķžróttamannslega hegšun gagnvart dómara eša leikmönnum ķ liši andstęšinganna į aš vķsa honum śr leik įn tafar (sjį 10.4.6)

10.4.4 Ef leikmanni ķ einstaklingskeppni eša parakeppni er vķsaš śr leik telst liš hans hafa tapaš leiknum (sjį 10.4.6).

10.4.5 Ef leikmanni ķ hópkeppni er vķsa śr leik skal keppninni haldiš įfram meš žeim tveim leikmönnum sem eftir eru. Žeim kślum, sem leikmašur sem vķsaš er śr leik į eftir aš kasta, skal komiš fyrir ķ dauškślukassanum. Ef fleiri lotur eru eftir skal lišiš halda įfram meš fjórum kślum. Ef fyrirliša er vķsaš śr leik tekur annar leikmašur viš hlutverki hans. Ef öšrum leikmanni śr hópnum er vķsaš śr leik telst lišiš hafa tapaš leiknum (sjį 10.4.6.).

10.4.6 Žótt leikmanni hafi veriš vķsaš śr leik er honum heimilt aš taka žįtt ķ fleiri leikjum į sama móti

Ef leikmanni hefur veriš vķsaš śr leik fyrir óķžróttamannslega framkomu skal nefnd, sem skipuš er yfirdómara (Head Referee) og tveim alžjóšlegum dómurum (International Referees) sem taka ekki žįtt ķ mótinu og eru ekki frį sama landi og leikmašurinn, įkveša hvort hlutašeigandi leikmanni verši leyft aš taka žįtt ķ leikjum ķ framtķšinni (sjį 10.4.8).

10.4.7 Ef liši er vķsaš śr leik fį andstęšingarnir stigiš 6-0, nema žeir hafi žegar fengiš fleiri en sex stig, en žį gilda žau stig. Lišiš, sem vķsaš var śr leik, fęr 0 stig.

10.4.8 Viš endurteknar brottvķsanir ber undirbśningsefndinni (Organising Committee), ķ samrįši viš tilnefndan tęknifulltrśa (Technical Delegate), aš fjalla um mįliš og įkveša višeigandi višurlög.

11. VILLUR

11.1 Eftirtaldar villur leiša til śthlutunar vķtakślna (sjį 10.2):

11.1.1 Ef leikmašur fer śt af kastreitnum įn žess aš bišja leyfis (sjį 9.1).

11.1.2 Ef ašstošarmašur ķ BC3-keppni eša BC3-parakeppni snżr sér aš vellinum til aš sjį kast į mešan į lotu stendur og įšur en dómari tilkynnir munnlega aš lotunni sé lokiš og heimilar ašstošarmönnum aš snśa sér aš vellinum.

11.1.3 Ef dómari telur aš um sé aš ręša óvišeigandi bošskipti milli leikmanns/leikmanna, ašstošarmanna žeirra og/eša žjįlfara (sjį 13.1).

11.1.4 Ef leikmašur undirbżr nęsta kast og kemur hjólastól sķnum eša skįbraut ķ rétta stöšu og/eša sendir boltann į tķma andstęšinganna.

Ef leikmašur hefur tekiš upp kślu og heldur į henni eša lętur hana hvķla ķ kjöltu sinni žį er žaš ķ lagi (ž.e. ef dómari hefur gefiš blįa lišinu merki um aš žaš eigi aš leika og rauša lišiš tekur upp kślu žį er žaš ekki ķ lagi. Ef rauša lišiš tekur upp kślur sķnar įšur en dómari hefur gefiš blįa lišinu merki um aš leika og afhendir žvķ kśluna er žaš ķ lagi).

11.1.5 Ef ašstošarmašur fęrir hjólastólinn eša skįbrautina til eša veltir kślunni įn žess aš leikmašur hafi bešiš um žaš.

11.2 Eftirtaldar ašgeršir leiša til śthlutunar vķtakślna og afturköllunar kastašrar kślu (sjį 10.2/10.3):

11.2.1 Ef kślu er sleppt į mešan ašstošarmašur, leikmašur eša einhver tęki, sem hann beitir, snerta vallarmerkinguna eša žann hluta yfirboršs vallarins sem telst ekki hluti af kastreit leikmannsins (sjį 6.12.2).

11.2.2 Ef hjįlpartęki hefur ekki veriš fęrt til ķ žvķ skyni aš brjóta augljóslega lįréttan og lóšréttan flöt fyrra kasts.

11.2.3 Ef kślunni er sleppt į mešan hjįlpartękiš stendur śt yfir kastlķnuna.

11.2.4 Ef kślunni er sleppt į mešan a.m.k. annar žjóhnappurinn er ekki ķ snertingu viš kaststólinn.

11.2.5 Ef kślunni er sleppt į mešan hśn snertir hluta af vellinum sem er utan viš kastreit leikmannsins.

11.2.6 Ef kślunni er sleppt į mešan BC3-ašstošarmašurinn horfir til baka eftir vellinum.

11.3 Eftirtaldar ašgeršir leiša til śthlutunar vķtakślna og įminningar (sjį 10.2/10.4):

11.3.1 Hvers konar vķsvitandi truflun varšandi annan leikmann meš žeim hętti aš žaš hafi įhrif į einbeitingu hans eša kastašgerš.

11.3.2 Ef leikmašur stušlar viljandi af rofinni lotu.

11.4 Eftirtaldar ašgeršir leiša til afturköllunar kastašrar kślu (sjį 10.3):

11.4.1 Ef kślu er kastaš įšur en dómari tilkynnir hvor litur eigi aš leika. Ef um er aš ręša markkślu telst slķkt villa.

11.4.2 Aš kasta kślu žegar andstęšingarnir eiga aš kasta, nema dómara hafi oršiš į mistök.

Ef kśla stöšvast į skįbraut eftir aš henni hefur veriš sleppt er hśn afturkölluš.

Ef BC3-ašstošarmašur stöšvar kśluna į skįbrautinni af einhverri įstęšu er hśn afturkölluš.

Ef BC3-leikmašur er ekki sķšasti mašur sem kemst ķ snertingu viš kśluna er hśn afturkölluš (sjį 16.3).

Ef litašri kślu er kastaš į undan markkślu er litaša kślan afturkölluš (sjį 11.4.1).

11.5 Eftirtaldar ašgeršir valda žvķ aš liš fęr įminningu (sjį 10.4.):

11.5.1 Ef lišiš tefur leikinn aš įstęšulausu.

11.5.2 Ef leikmašur sęttir sig ekki viš įkvöršun dómara og/eša gerir sig sekan um atferli sem skašar andstęšing eša starfsmenn mótsins.

11.5.3 Villur sem geršar eru milli lotna. Dęmi um „villur milli lotna“ er ef leikmašur fer śt af vellinum milli lotna eša ķ hléum.

11.6 Ef villa er gerš žegar markkślu er kastaš telst kastiš ógilt (sjį 6.6).


12. ROFIN LOTA

12.1 Ef lota er rofin sökum mistaka eša ašgeršar dómara skal dómari, ķ samrįši viš lķnuvörš, koma tilfęršum kślum į upphaflega staši eša, ef slķku veršur ekki viš komiš skal hefja lotuna į nż. Dómari tekur endanlega įkvöršun um slķkt.

12.2 Ef lota er rofin sökum mistaka eša ašgeršar annars lišsins skal dómari grķpa til ašgerša samkvęmt 12.1, en honum er heimilt aš hafa samrįš viš illa stadda lišiš žegar hann tekur įkvöršun.

Ef lota hefur veriš rofin og vķtakślum śthlutaš skal leika vķtakślunum ķ lok endurtekinnar lotu. Žótt leikmanni eša liši, sem olli rofinni lotu, hafi veriš śthlutaš vķtakślum hefur hann/žaš ekki rétt til aš leika slķkum kślum.

13. BOŠSKIPTI

13.1 Engin bošskipti mega fara fram milli leikmanns og ašstošarmanns į mešan į lotu stendur. Undantekning frį žessu er žegar leikmašur bišur ašstošarmann sinn aš framkvęma tiltekna ašgerš, t.d. aš breyta stöšu stólsins, fęra til hjįlpartękiš, velta kślunni eša rétta leikmanninum kślu.

13.2 Ķ parakeppni og hópkeppni mega leikmenn ekki hafa bošskipti hver viš annan innan sķns lišs į mešan į lotu stendur fyrr en dómari hefur tilkynnt aš komiš sé aš žeim aš kasta.

13.3 Milli lotna er leikmönnum heimilt aš hafa bošskipti sķn ķ milli og viš ašstošarmenn sķna. Bošskipti veršur aš ljśka žegar dómari tilkynnir upphaf lotu. Dómari tefur ekki leikinn til aš leyfa langar višręšur. Fyrirliša/leikmanni er ekki heimilt aš yfirgefa reitinn sinn milli lotna - nema annar varamašur komi ķ hans staš - ķ hléum eša aš gefnu leyfi dómara (sjį 6.19/13.4).

13.4 Hvort liš getur fengiš eitt hlé ķ hópkeppni eša parakeppni samkvęmt beišni annašhvort žjįlfara eša fyrirliša og žį į milli lotna. Hvert hlé varir ķ žrjįr mķnśtur. Leikmönnum er heimilt aš fara śt af reit sķnum ķ hléi en žeir verša aš fara aftur inn į sama kastreit.

Leikmönnum er ekki heimilt aš fara śt af vellinum ķ hléum. Ef žeir fara śt af vellinum af einhverri įstęšu veršur žeim veitt skrifleg įminning sem skrįš veršur į stigablašinu.

13.5 Leikmanni er heimilt aš bišja annan leikmann aš hreyfa sig um set ef hann er stašsettur žannig aš hann hafi neikvęš įhrif į kastiš, en hann getur žó ekki óskaš eftir žvķ aš hann fari śt fyrir reitinn.


14. SKŻRINGAR OG KVARTANIR

14.1 Į mešan į leik stendur getur veriš aš liš telji aš dómari hafi ekki tekiš eftir einhverri ašgerš eša komist aš rangri nišurstöšu sem hefur įhrif į śtkomu leiksins. Ef svo er getur leikmašur/fyrirliši žess lišs vakiš athygli dómarans į slķku og óskaš skżringar. Žį veršur aš stöšva klukkuna (sjį 15.10).

14.2 Į mešan į leik stendur getur leikmašur/fyrirliši óskaš eftir śrskurši yfirdómara (Head Referee) og er śrskuršur hans endanlegur.

14.2.1 Samkvęmt įkvęšum 14.1 og 14.2 ber leikmönnum, į mešan į leik stendur, aš vekja athygli dómara į žvķ įstandi sem žeir sętta sig ekki viš og óska skżringar į. Žeir verša aš óska eftir śrskurši yfirdómara ef žeir hyggjast vķsa til įkvęša 14.3.

14.3 Ef liš telur aš dómari hafi ekki fariš aš reglum mį žaš ekki undirrita śrslitablaš dómarans. Skrifleg mótmęli verša aš berast keppnisstjórn (Competition Secretariat) innan 30 mķnśtna til umfjöllunar og śrskuršar. Ef skrifleg mótmęli hafa ekki borist innan žess tķma eru śrslitin óbreytt (sjį 17).

15. TĶMI

15.1 Hvort liš fęr śthlutaš tilteknum tķma til aš leika hverja lotu og sér dómari og/eša tķmavöršur um śtreikning tķmans.

15.2 Sending markkślu telst ekki hluti af śthlutušum tķma lišs.

15.3 Śthlutašur tķmi lišs hefst žegar dómari tilkynnir hvort lišiš skuli byrja.

15.4 Tķmi lišs stöšvast žegar sérhver kśla, sem kastaš hefur veriš, stöšvast innan markanna eša fer yfir žau.

15.5 Ef liš hefur ekki sleppt kślu žegar tķmi žess er lišinn telst slķk kśla og ašrar kślur, sem eftir eru hjį žvķ liši, ógildar og verša settar ķ dauškślukassann.

15.6 Ef liš sleppir kślu eftir aš tķmi žess er lišinn stöšvar dómari kśluna og fjarlęgir hana af vellinum įšur en hśn truflar leikinn. Ef kślan fęrir ašrar kślur śr staš telst lotan rofin.

15.7 Tķmamörk nį ekki til vķtakślna.

15.8 Į mešan į lotu stendur kemur fram į stigatöflunni hve mikinn tķma hvort liš į eftir. Ķ lok hverrar lotu er tķminn, sem hvort lišiš hefur notaš, skrįšur į stigablaš.


15.9 Į mešan į lotu stendur, ef tķminn hefur veriš ranglega reiknašur, getur dómari lagfęrt tķmann til aš bęta fyrir mistökin.

15.10 Į mešan į įgreiningi eša truflun stendur getur dómari stöšvaš klukkurnar.

Ef naušsynlegt reynist aš stöšva leik į mešan į lotu stendur vegna tślkunar ętti aš stöšva klukkuna (sjį 15.10). Ef žvķ veršur viš komiš ętti tślkurinn ekki aš koma śr sama liši og hlutašeigandi leikmašur.

15.11 Eftirtalin tķmamörk skulu gilda:

BC15 mķnśtur į leikmann į lotu

BC2, BC45 mķnśtur į leikmann į lotu

BC36 mķnśtur į leikmann į lotu

Pör BC38 mķnśtur į leikmann į lotu

Pör BC46 mķnśtur į leikmann į lotu

Hópur 6 mķnśtur į leikmann į lotu

15.12 Tķmavöršur į aš tilkynna, žegar tķminn er bśinn, hįtt og snjallt žegar eftir eru 1 mķnśta, 30 sekśndur, 10 sekśndur og tķminn bśinn.

16. VIŠMIŠANIR/REGLUR UM HJĮLPARTĘKI

16.1 Hjįlpartęki mega ekki vera stęrri en svo aš žau rśmist į svęši sem er 2,5 m x 1 m žegar žau eru lögš į hlišina.

16.2 Ķ hjįlpartękjum mį ekki vera neinn vélręnn bśnašur sem gęti knśiš kśluna įfram eša flżtt för hennar eša hamlaš henni. Žegar leikmašur hefur sleppt kślunni mį ekkert hindra för hennar meš neinu móti. Ekki mį hafa ķ hjįlpartęki neins konar fóšur.

16.2.1. Į skįbrautinni mį ekki vera neins konar vélbśnašur eša annars konar tęki til aš stilla halla hennar, auka eša draga śr hraša kślunnar, svo sem leysir, armar, hemlar o.s.frv.).

Skįbrautir 16.2.1 Umsögn um skįbrautir skal vera sem hér segir:
Į skįbrautum meš hreyfanlegri undirstöšu mega hvorki vera tappa- eša hakakerfi. Til dęmi: tappi er fjarlęgšur śr gati eša stoš er fjarlęgš śr skoru til aš draga śr halla og sķšan komiš fyrir aftur į sama staš.
Ef śtdraganlegt eša svipaš tęki er notaš til aš hękka eša lękka skįbrautina veršur žaš aš vera einlitt.

16.3 Leikmašur veršur aš snerta kśluna um leiš og henni er sleppt śt į völlinn. Meš žvķ er m.a. įtt viš aš notaš sé hjįlpartęki sem er tengt beint viš höfuš, handlegg eša munn leikmanns. Fjarlęgšin milli ennis leikmanns, framhandleggs (męlt frį öxl hans) eša munns fram į enda hjįlpartękisins mį ekki vera meiri en 50 sm.

16.4 Tęknifulltrśi (Technical Delegate) og/eša yfirdómari (Head Referee) skulu skal hjįlpartękin a.m.k. 48 klst. įšur en keppni hefst og, ef žvķ veršur viš komiš, ķ samręmi viš flokkun ķžróttarinnar.

16.5 Eftir hvert kast veršur augljóslega aš fęra hjįlpartęki leikmanns til aš breyta lóšréttum og lįréttum flötum fyrra skotsins.

16.6 Leikmanni er heimilt aš nota fleiri en eitt hjįlpartęki ķ leik. Leikmanni er ašeins heimilt aš gera breytinguna eftir aš dómari hefur tilkynnt aš hann eigi aš kasta. Öll hjįlpartęki verša aš vera innan reits leikmannsins (sjį 11.2.1).

16.7 Į mešan į lotu stendur mun dómari/lķnuvöršur sękja kślur fyrir leikmenn meš hjįlpartęki til aš koma ķ veg fyrir aš ašstošarmašur snśi sér aš leikvellinum.

16.8 Hjįlpartęki mį ekki nį śt yfir fremri kastlķnu žegar kślu er sleppt.

Ef skįbraut brotnar į mešan į lotu stendur ķ einstaklingskeppni veršur aš stöšva klukkuna og gefa leikmanni tķu (10) mķnśtur til aš finna ašra skįbraut ķ stašinn. Ķ parakeppni mį leikmašur nota sömu skįbraut og félagi hans. Skipta mį um skįbraut milli lotna (og ber aš tilkynna yfirdómara um žaš).

17. KVARTANIR BORNAR FRAM

17.1 Ķ lok hvers leiks eru bęši lišin bešin um aš undirrita stigablašiš. Ef liš óskar eftir aš kvarta yfir įkvöršun eša ašgerš, sem varš ķ leiknum, ętti lišiš ekki aš undirrita stigblašiš.

17.2 Embęttismašur į vellinum (court official) skrifar nišur tķmann žegar leiknum lauk (eftir aš hann hefur skrįš nišurstöšuna į stigablašiš). Formleg kvörtun veršur aš koma fram innan 30 mķnśtna frį žvķ aš leik lauk.

17.3 Śtfyllt kvörtunareyšublaš skal leikmašur/fyrirliši afhenda į tiltekinni skrifstofu įsamt 50 bandarķkjadölum (nś u.ž.b. 3.800 kr.). Į Ólympķuleikum fatlašra (Paralympic Games) įkvešur undirbśningsnefndin (Organizing Committee) fjįrhęš gjaldsins. Į kvörtunarblašinu skal tilgreina nįkvęmlega bęši ašstęšur og rökin fyrir žvķ aš kvörtunin er borin fram og vķsa til višeigandi reglna. Undirbśningsnefndinni, eša žeim ašila sem hśn įkvešur, er skylt aš kalla saman kvörtunarnefnd (Protest Panel) svo skjótt sem aušiš er. Ķ slķkri nefnd skulu sitja:

··yfirdómari

··tveir alžjóšlegir dómarar sem störfušu ekki viš keppnina og eru ekki frį žvķ landi sem kvörtunin kom frį

Nišurstaša kvörtunarnefndar (Protest Panel) skal įkvešin svo skjótt sem aušiš er og afhent skriflega viškomandi leikmanni/fyrirliša og hinu lišinu sem mįliš snertir.

Žegar kvörtunarnefndin (Protest Panel) hefur veriš skipuš ber henni aš hafa samrįš viš hlutašeigandi dómara ķ leiknum sem kvartaš er yfir įšur en hśn kemst aš endanlegri nišurstöšu. Kvörtunarnefndin į aš koma saman ķ einrśmi. Allar umręšur um kvörtunina skulu liggja ķ žagnargildi.

17.4 Ef naušsynlegt reynist aš endurskoša nišurstöšu kvörtunarnefndar (Protest Panel) ber aš gera slķkt eftir móttöku annars śtfyllts kvörtunarblašs. Ef žaš į viš skal rętt viš bįša ašila. Viš móttöku slķkrar kvörtunar ber undirbśningsnefndinni (Organizing Committee), eša žeim ašila sem hśn tilnefnir, aš kalla saman įfrżjunarnefnd (Jury of Appeal), sem ķ skulu sitja:

··tilnefndur tęknifulltrśi (Technical Delegate)

··einn dómari sem įtti ekki ašild aš fyrri kvörtun

··ašalframkvęmdastjóri keppninnar (Head Competition Manager)

Śrskuršur įfrżjunarnefndar (Jury of Appeal) er endanlegur.

Hvorum ašila, sem į hlut aš leiknum sem kvartaš var yfir, er heimilt aš óska eftir endurskošun nišurstöšu kvörtunarnefndar (Protest Panel). Slķkur ašili veršur aš leggja fram kvörtunarblaš įsamt 50 bandarķkjadölum (nś u.ž.b. 3.800 kr.).

Kvartanir veršur aš leggja fram innan žrjįtķu (30) mķnśtna frį móttöku upphaflegrar nišurstöšu kvörtunarnefndar. Kvörtunarnefndin, eša sį ašili sem hśn tilnefnir, skrįir tķmann žegar leikmašur eša liš, eša hlutašeigandi persóna (ž.e. fyrirliši eša žjįlfari) tekur viš upphaflegri nišurstöšu og ber slķkri persónu aš undirrita blašiš. Allar umręšur varšandi kvartanir skulu liggja ķ žagnargildi.

18. HJÓLASTÓLAR

18.1 Hjólastólar, sem notašir eru ķ keppni, skulu vera eins stašlašir og unnt er. Hins vegar er heimilt aš nota hjólastóla sem breytt hefur veriš til daglegra nota.

18.2 Hįmarkshęš sętis, aš meštalinni sessu eša stušningsplötu, skal vera 66 sm.

18.3 Ef um įgreining er a ręša kvešur yfirdómari (Head Referee) upp śrskurš ķ samrįši viš tilnefndan tęknifulltrśa (Technical Delegate). Śrskuršurinn er endanlegur.


19. HLUTVERK FYRIRLIŠA

19.1. Ķ hóp- og parakeppni fer fyrirliši fyrir hvoru liši. Dómara veršur aš vera fullljóst hver fyrirlišinn er. Fyrirlišinn kemur fram sem framkvęmdastjóri lišsins og er hlutverk hans sem hér segir:

19.1.1 Hann tryggir aš allir lišsmenn/öll pör séu višstaddir/višstödd į tilsettum byrjunartķma.

19.1.2 Hann er fulltrśi lišsins/parsins viš hlutkesti (snśning penings) og įkvešur hvort leikiš sé meš raušum eša blįum kślum.

19.1.3 Hann įkvešur hvaša lišsmašur kastar ķ leiknum.

19.1.4 Hann įkvešur hvaša lišsmašur kastar vķtakślum.

19.1.5 Hann įkvešur hlétķma.

19.1.6 Hann samžykkir įkvöršun dómara viš stigagjöf.

19.1.7 Hann hefur samrįš viš dómara žegar lota er rofin eša ef um įgreining er aš ręša.

19.1.8 Hann undirritar stigablašiš.

19.1.9 Hann kemur kvörtun į framfęri.

19.1.10 Hann óskar leyfis dómara fyrir žvķ aš lišsmašur komi inn į völlinn ef naušsyn krefur.

NOKKRAR SKŻRINGAR Į REGLUM

Ef leikmašur veikist į mešan į lotu stendur (alvarlegt įstand) er unnt aš stöšva leikinn ķ allt aš tķu (10) mķnśtur svo aš hann geti notiš lęknishjįlpar. Klukkan er stöšvuš į mešan.

Ef leikmašur getur ekki haldiš įfram ķ einstaklingskeppni telst leikur hans tapašur (sjį 10.4.7).

Ef um er aš ręša BC3-leik mega ašstošarmenn ekki horfa inn į völlinn ķ žęr tķu mķnśtur sem leikurinn er stöšvašur. Leikmašurinn skal njóta ašstošar lęknis eša hjśkrunarfręšings og žeir mega njóta hjįlpar ašstošarmanns leikmannsins ef naušsyn krefur.

 Ef um liš er aš ręša og leikmašur getur ekki haldiš įfram veršur aš ljśka lotunni įn žess aš kśla/ kślur hans, sem hann į eftir, sé/ notuš/notašar ķ leiknum. Grķpa mį til varamanns en žó ašeins milli lotna (sjį 6.19 og 10.4.5).

Ef um parakeppni er aš ręša og leikmašur getur ekki haldiš įfram veršur aš ljśka yfirstandandi lotu įn žess aš ónotuš/ónotašar kśla/kślur hans séu notašar. Ef félagi hans hefur kślur, sem eftir er aš kasta, er honum heimilt aš kasta į tķma hans. Varamašur getur ašeins komiš til leiks milli lotna (sjį 6.19). Ef varamašur er ekki til reišu telst leikurinn tapašur (sjį 10.4.7).

Ef um parakeppni er aš ręša og ašstošarmašur veikist er leikmönnum heimilt aš nota sama ašstošarmanninn til loka lotunnar.

 ŚTLIT BOCCIA VALLAR

Undantekningar frį reglum:

Grein 6.12.13 gildir eingöngu um žį sem eru flokkašir sem BC1 til BC4, en ašra ekki.